Mirties angelas

1453-ieji laikomi tūkstantmetės Rytų Romos - Konstantinopolio - nepaprastai turtingo ir galingo miesto, svarbaus Rytų krikščionių dvasinio centro žlugimo metais. Rytų barbarų ne kartą suptas Konstantinopolis neatsilaikė prieš turkų sultono Muchamedo II kariauną. Konstantinopolio gyvėjai, nesulaukę žadėtos Vakarų paramos, narsiai gynė miestą, tačiau, pasak kronikininko, „viską nulėmė patrankos“. Tuomet Europa nesuvokė kad, leidusi žlugti Bizantijos imterijai, nulėmė ir savo likimą. 1453 m. gegužės 29 d. užėmę miestą turkai po kelerių metų nukariavo Atėnus, netrukus įsibrovė į Graikiją bei kitas Europos šalis.

„Mirties angelas“ - paslaptingo svetimšalio dienoraštis, pasakojantis apie paskutinius Konstantinopolio mėnesius. Svetimšalio, kuris taria privaląs likti mirštančiame pasakiškų turtų ir pirmapradžių misterijų mieste. Kartu tai poetiškas pasakojimas apie nepaprastą meilę, kurios neužblėsina nė juodžiausia legenda. „Mirties angelas“ laikomas puikiausiu istoriniu M. Waltari’o kūriniu ir vienu geriausių istorinių romanų pasaulyje.